Istorija

  Legenda sako, kad Augustavas buvo ikurtas deka pirmo susitikimo Žygimanto Augusto su Barbora Radvilaite. Kad tai iamžinti susitikimo vietoje karalius paliepe ikurti miestą. Gyvenviete isikure kaipo centras aptarnaujantis komercini kelią prie perkelos per upę Nettą (komercinis kelias Lietuva-Prusija-Karuna).
1526 metais Žygimantas Senasis Jonui Radvilai suteike privilegiją, kuri leido pastatyti karčemą prie perkelos per Nettą, pakeliui iš Gardino i Prawdziską. Igyvendinant svajones Žygimantas Augustas nusprende ikurti miestą lenku-lietuviu-prusu pasienyje. Gegužes 17 dieną 1557 metais Vilniuje karalius išleido lokalizacijos privilegiją pagal Magdeburgo teisę, kuri reiške ikurimo teisini aktą. Pavadinimas ir herbas buvo glaudžiai susiję su steigejo asmenimi. Augustavo miestas gavo herbą su karaliaus inicialais SA bei raidemis PR(Poloniae Rex).

  Karalius Žygimantas Augustas, paskutinis iš Jogailaičiu dinastijos, Vladislovo Jogailos proanukis, Lenkijos karaliaus Žygimanto I (vadinamo Senuoju) ir Bonos Sforos-Milano princeses sunus. Gime rugpjučio 1 dieną 1520 metais Krokuvoje. Apdairiems tevams, prabegus vos tik dviems metams po sunaus gimimo pavyko suteikti Žygimantui Augustui Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio vardą.
Vasario 20 dieną 1530 metais Žygimantas Augustas buvo karunuotas Lenkijos Karaliumi. Tai buvo vienintele Lenkijos istorijoje elekcija „vivante rege” (gyvenant dar valdančiam karaliui). Bona, moteris ambicinga, trokštanti valdžios, taip vairavo sunaus edukacija, kad nepažadinti jame troškimo valdyti, tokiu budu pati turejo didesnę itaką. Pagal tevo norą, jauno Žygimanto Augusto žmona tapo Elżbieta Habsburska.Vedybos sutvirtinančios politinę sąjungą su Austrija ivyko gegužes 6 dieną 1543 metais. Bona nuo pat pradžiu priešinosi šiai santuokai, butent todel stengesi laikyti sunu kuo toliau nuo jaunos žmonos. Elżbieta mire birželio 15 dieną 1545 metais (vos po keliu dienu, kada buvo išmoketas jos kraitis Žygimantui Augustui). Prieš metus, spalio menesi, prikalbintas ir su Radvilu pagalba Žygimantas apeme ir Lietuvos sostą.
  Su antra žmona Žygimantas susipažino kai dar gyveno Elżbieta. Romanas jauno karaliaus su Barbora Radvilaite truko kelis metus. 1545 metais vasarą del Radvilu priespaudos romanas baigesi slaptomis jungtuvemis.Vedybos su Barbora buvo pripažintos kaipo mezaliansas (žemesnio luomo) ir todel buvo pareikalauta pripažinti jas negaliojančiomis. Kova del vedybu pripažinimo visiškai pakeite Augustą. Iš lengvabudiško jaunuolio pasikeite i atsakingą valdovą.
  Balandžio menesi 1548 metais po tevo mirties Žygimantas Augustas apeme ir Lenkijos sostą. Gruodžio 7 dieną 1550 metais po aštriu kovu ir polemiku su bajorija, magnatais ir savo motina karalius privede prie Barboros karunavimo. Barbora mire bemaž po puses metu po karunavimo. Pats karalius ją lydejo i paskutinę kelionę. Kelione truko tris savaites. Nakti karstas buvo inešiamas i bažnyčią o vietinis kunigas laikydavo gedulingas mišias. Karalienę amžinam poilsiu buvo paguldyta katedroje, Šv.Kazimiero koplyčioje Vilniuje šale Žygimanto Augusto pirmos žmonos karsto-sarkofago.
  1553 metais Žygimantas Augustas noredamas neprileisti prie Maskvos - Habsburgo sutarties nusprende susituokti su Kotryna, austru kilmes - pirmos žmonos seserimi. Prabegus keliems menesiams po vestuviu, karalius sužinojo apie netikrą neštumą, tada jis suprato, kad jo žmona yra nevaisinga. Nuo to laiko karalius stengesi santuoką pripažinti negaliojančia.
  Žygimanto Augusto karaliavimas tai Bajoriškos Žečpospolitos klestejimo metas, nors niekada iki šiol Lenkijos Karunos ivykiuose taip kaip 1553-1557 metais nesutapo tuo pačiu laiku tiek daug ivairiu ir svarbiu problemu. Svarstesi likimai rusu žemiu, Barijos ir Rossano kunigaikštystes, Imperatoriaus ir Vengrijos Karunos, o taip pat itakos Livonijoje. Sprendesi reformacijos ir šalies reformu likimas Lenkijoje. Dideli Žygimanot Augusto politiniai sugebejimai, oratoriumai, teises žinojimas, paveldetas iš motinos apsukrumas bei monarcho konsekventiškas laikymasis religines tolerancijos principu užtikrino Lenkijai vidinę taiką. Be to paskutinis iš Jogailaičiu buvo populiarus ir gerbiamas tarp bajorijos ir deka to pavyko jam pravesti reformą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštysteje.
  1569 metais po daugelio metu pastangu Žygimantas Augustas privede prie Lenkijos su Lietuva unijos Liublino Seime. Nuo tos akimirkos Žečpospolitoje turejo buti bendras seimas, senatas, valdovo rinkimai, monetos ir užsienio politika. Trokšdamas tureti palikuonis Žygimantas Augustas isake atvesti iš vienuolyno gražuolę Barborą Gižanką, dukrą turtingo miestiečio iš Varšuvos. Barbora buvo panaši i pirmą karaliaus mylimą, ji buvo apdovanota jo demesingumu. Rugsejo menesi 1571 metais išsipilde Žygimanto Augusto didžioji svajone. Barbora Gižanka pagimde karališką dukrą. Po keliu menesiu mire Kotryna Austre. Laimingas karalius vildamasis dar sulaukti sosto paveldetojo pradejo ruoštis vedyboms su Barbora. Deja, likimas kitaip pasisuko. Liepos 7 dieną 1572 metais karalius ligos iškankintas numire Knišino pilyje. Žygimanto Augusto mirtis buvo Jogailaičiu dinastijos pabaiga ir tuo pačiu pradžia naujo etapo Lenkijos istorijoje.

Pagal knygą: „Žygimantas Augustas - paskutinio Jogailaičio gyvenimas” - Eugeniusz Gołębski

  Karaliaus vardu miestu rupinosi viršaitis, kuri paskyre monarcha. Jis prižiurejo tarp kitko teisetvarką, karaliaus pavedimu vykdymą bei mokeščiu rinkimą. Miestas turejo savo savivaldą ir teisesaugą. Teisiniu miesto gyventoju galejo buti kiekvienas miesto aikštes savininkas, kuris buvo sudejęs prisaiką (miesto priesaika).
  Miestas apart 130 valaku žemes gavo daug privilegiju tarp kitko: pajamas iš mato ir svorio, 2 priekymečius per metus (per Naujuosius Metus ir Šv. Petro) bei 2 prekiavimo dienas per savaitę (šeštadienis ir ketvirtadienis). Kad pritraukti naujus gyventojus Žygimantas Augustas naujiems atvykelams suteike mokeščio lengvatas (per 10 metu nuo suteikimo miesto teisiu datos).
  Didelę itaką sparčiai miesto pletrai turejo gausus amatininku skaičius: kepejai, skerdikai, batsiuviai, kalviai ir virejai. Apie tai liudija faktai, jau 1564 metais Žygimantas Augustas padidino žemę 74 valakais. Karalius iteisino Augustavo alaus monopoli ir midaus gaminimą ir degtines deginimą, tuo pačiu likvidavo uždraude šią veiklą aplinkiniuose karališkuose kaimuose.

Valakas - žemes paviršiaus matas = 30 margu = 16,8 ha

  Miestas buvo ikurtas ant taip vadinamos „žalios šaknies” (nuo pagrindo) valakinis matavimas turejo didelę reikšmę teritoriniam miesto planavimui, todel Augustavas buvo vienu iš geriausiai išplanuotu renesansiniu miestu Lenkijoje. Buvo panaudota charakteringa sankloda su stačiakampio formos turgaviete bei stačiu kampu kertančiomis gatvemis. Lygiagrečiai su pagrindine turgaviete (rinka) buvo paskirta aikšte, kur iškilo bažnyčia.

Valako matas - žemes reforma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštysteje buvo ivesta XVI ir XVII a. Tai pakeitimas senu paslaugu i nuomos mokesti priklausomai nuo grunto dydžio ir kokybes. Grunto matavimui buvo ivestas naujas matas – valakas. Valakas prisidejo prie trilaukio populiarizacijos i tai buvo ipareigoti valstiečiai.

  Viešojo naudingumo objektai ir komunaliniai irengimai buvo prie aikštes. Pagrindinę vietą užeme rotuše su teismo sale, sargo butu ir kalejimo rusiu. Antru svarbiu miesto pastatu buvo bažnyčia. Apie pirmą šventovę, kuri sudege 1656 metais totoru užpuolimo metu nieko nežinoma. 1766 metais sudege sekanti bažnyčia kartu su klebonija, bažnyčios iranga ir dauguma liturginiu knygu.
  Augustavo mediniai pastatai, kurie buvo ten iki XVIII a. pabaigos yra charakteringi agrariniams miestams ir miesteliams.Vienaaukščiai miestelenu namai dengti skiedromis ir šiaudais buvo pastatyti šonu i gatvę, gilumoje stovejo kiaulides, arklides ir klečiai, tačiau kluonai buvo pastatyti prie Stodolna g. (dabartine Žygimanto – Zygmuntowska). Miestas nebuvo apsuptas gynybiniais murais, tai buvo atviras miestas, tačiau sunkiai pasiekiamas, nes ji saugojo upe, ežerai ir pelkes.
  XVI ir XVII a. didesniu miestu už Augustavą Padlases vaivadijoje buvo tik Bielskas (Bielsk) - tuometine vaivadijos sostine. XVII a. pirmojoje puseje Augustavo naujakuriu skaičius vis didejo, daugumoj tai buvo lenkai. Prieš švedu tvaną mieste buvo apie 2800 gyventoju, daugiausiai tai buvo lenkai ir rusai. Augustave panašiai kaip kituose Padlases miestuose draudžiama buvo pastoviai isikurti žydams.
  Dinamini miesto vystimasi, panašiai kaip ir kitu miestu Padlases vaivadijoje nutrauke karai.1656 metais sudaręs sandorą su etmonu Vincentu Gosiewskiu totoriu čambulas isibrove i miestą ir sudegino bažnyčią, rotušę, didelę dali pastatu, apie 500 gyventoju paeme i nelaisvę. Pralaimejimai prisidejo prie miesto nuopuolimo. 1709 -1711metaisAugustave siaute maro epidemija išgulde daug miestelenu o dideli gaisrai, kurie pasieke 1738 metais ir 1766 metais sudegino daug pastatu, paliko didelius nuostolius. XVII a. antrojoje puseje po dideliu nelaimiu, ligu, kariu Augustave apsigyveno žydai. 1763 metais jie gavo privilegiją pastatyti sinagogą ir mokyklą mieste bei isteigti kapines už miesto ribu. Tuomet žymiai padidejo gyventoju skaičius.
  Augustavo gyventojai pagrindinai vertesi ukininkyste ir prekiu plukdymu iš Minsko i Gdanską ir Torunę. Transportavo tarp kitko medieną, dervą, šubas, odas, grudus. Iš Gdansko ir Torunes plukde prekes i Minską. Prekybą nutrauke karai su švedais ir epidemijos. I pabaigą XVIII a. Augustavas palaipsniui kelesi iš nuopuolio, buvo trečiu miestu pagal dydi - po Balstoges ir Tikocino Padlases vaivadijoje, dabartines Suvalkijos teritorijoje.

  I Augustavo turgus atvažiuodavo pirkliai iš Lipsko, Rajgrodo, Suchowoles, Balstoges, net ir iš Gdansko ar Lwowo. Didžiausią reikšmę turejo Šv. Antano (13 birželio), Šv. Petro (29 birželio), Šv. Baltramiejaus (24 rugpjučio) priekymečiai (jomarkai). Čia vyko didžiausia visam regione prekyba arkliais. XVII a. pabaigoje Augustavas buvo didžiausiu prekybos centru lenku – lietuviu - prusu pasienyje. Tačiau veliau prarado svarbaus užsienio prekybos centro vaidmeni.
  Po pirmo Lenkijos padalinimo Augustavas atsidure Rytu Prusijos provincijoje, prusai noredami miestą išvystyti ekonomiškai, pastate druskos ir tabako sandeli, bei muitinę.
  1807 metais po traktato Tilžeje Augustavas iejo i Varšuvos Kunigaikštystę
  1812 metais per Augustavą griždinejo Napoleono kariu pulkai, Nettos tiltą perženge pats Napoleonas ir trumpai pasisvečiavo mieste.
  Kai 1815 metais susitvere Lenkijos Karalyste tada Augustavas iejo i jos sudeti. Atsirado naujas administracinis regionu padalinimas, buvo sukurta Augustavo vaivadija su bustine Suvalkuose. Gyventojai ir miesto valdžios stengesi sostinę pernešti i Augustavą, deja nesekmingai. Nesekmes priežastis tai trukumas atitinkamu pastatu valdžioms ir gyvenamu butu valdininkams.
  XIX a. tai miesto prie Nettos vystimosi laikotarpis, prie to prisidejo Augustavo kanalo statyba, nutiestas plentas Varšuva -St Peterburgas bei geležinkelis Gardinas – Orany patiestas kariuomenes reikalams. Sumažejo mokestis už transportą, tai itakojo ekonomikos vystymuisi, prasidejo vystytis amatai. Populiarausios paslaugos: staliu, batsiuviu, murininku, siuveju, skerdiku, dailidžiu amatai. Labiausiai pelningu amatu buvo kepejo darbas. Dideles pajamas dave alaus daryklos. 1799 metais mieste buvo 21alaus darykla ir 18 degtines gamykluos. Ekonomikos pletra pritrauke i miestą naujus gyventojus, kurie tikejosi rasti darbą ir pakelti socialini lygi. Pasirode, kad Augustavo kanalas netures net tokios dideles itakos ekonomikos pletrai kaip buvo tiketasi, tuomet ekonominio vystymosi dinamika sustojo.
  Pirmas pasaulinis karas bei karas lenku su bolševikais padare didelius pakitimus gyventoju skaičiuje ir strukturoje.Visu pirma išvyko žydu ir stačiatikiu tautybes gyventojai.
  Tarpukario laikotarpyje rugsejo menesi 1919 metais ivyko letas miesto vystimasis. Tam itaką turejo lentpjuves atgaivinimas (idiegimas). Jos gaminius eksportavo tarp kitko i Angliją, Belgiją, Maroką, Afriką, Daniją, Egiptą, Ispaniją. XX a trisdešimtaisiais metais ten dirbo bemaž 560 žmoniu.
  Trisdešimtaisiais metais gyventoju ir miesto valdžiu nuosekli veikla prisidejo prie nakvynes namu (didelio standarto) pastatymo. 1935 metais pradejo veikti 200 vietu karininku Yacht-Klubas.
  Kai Augustavas išgarsejo, Lyga remianti turizmą nusprende ten statyti naujovišką turistini centrą. Didejantis susidomejimas Augustavu kaipo turistine vietove privede prie turistines laivininkystes ikurimo. 1938 metais Augustavą aplanke 15 tukstančiu žmoniu. Tarpukario laikotarpyje miestas buvo pavadintas Šiaures Venecija. Lankesi ten: tuometinis prezidentas Ignacy Mościcki, Józef Beck, Edward Rydz – Śmigły
  1936 metais augantis Augustavo populiarumas - kaipo turistinio miesto leme, kad vasaros sezono metu iš Varšuvos važinedavo specialus pirmos klases traukinys vadinamas „Lux-torpeda”.
  Miestas tapo vandens sostine. Rugpjučio menesi 1939 metais ant Necko ežero Lenkijos laivininkystes sąjunga užplanavo Europos laivininkystes čempionatą.
  Didelę reikšmę miestui prie Nettos turejo nuo 1921 metu stovyklaujantis I Ulonu Krechovieckiu pulkas (I Pułk Ułanów Krechowieckich). Pulkas aktyviai dalyvavo miesto gyvenime, tvarke kapines, state stadioną. Gyventojai gerbe kareivius, didžiavosi, kad ju mieste stovyklauja elitarinis kareiviu pulkas. Karininkai ir ulonai bei Augustavo gyventojai bendradarbiavo su savimi. Valstybiniu švenčiu metu mieste vyko kareiviu paradai, arkliu paradai, rungtynes, kovu prezentacija.

Ulonu Krechowieckiu I Pulkas pavavadintas pulk.Boleslawo Moscicko vardu priklause seniausiu tradiciju rinktinei. Kilo iš Pulawskio legiono, kuris nuo 1915 metu kovojo kartu su Rusija. Liepos 24 dieną 1917 metais išgarsejo mušyje prie Krechowicu, iš čia atsirado ju pavadinimas. Tai vienintelis Lenkijoje burys, kuris per vieną parą pasipriešino trims priešu junginiams. 1939 metais garbingai atliko Rugsejo Kampaniją, kapituliavo tik spalio 5 dieną Kocko apylinkese. 1942 metais atkurtas gen.Vladislawo Anderso korpuse nusipelne Italijos Kampanijoje 1944-1945 metais. (Monte Cassino, Piedimonte, Bolonija).

  Antras pasaulinis ilgiems metams karas sulaike miesto ir regiono vystymasi. Rusu okupacijos metu keli tukstančiai Augustavo ir apylinkiu gyventoju prekiniuose vagonuose buvo išvežti i Rusijos gilumą.
  Vokiečiu veiklos regione pasekmemis buvo jaunu gyventoju išvežimas dirbti sunkius darbus Reicho gilumoje o taip pat areštavimai ir masines egzekucijos. Tragiškiausias likimas sutiko Augustavo žydus, egzekuciju metu buvo nužudyta 1500 žydu. Likusius kartu su gyventojais aplinkiniu kaimu suvare i getą, Baraki kvartale. Sunaikino žydu kapines, o macevas panaudojo keliu taisymui. 1942 metais liepos menesi getą panaikino, o jo gyventojus išveže i Treblinki.
  Pamaži Augustavas kelesi iš karo nuotrupiu. Turistines infrastrukturos stoka bei didele konkurencija Varmijos su Mozurija leme, kad miestas neturejo didesnes reikšmes poilsio ir turizmo srityje. Du nakvynes namai buvo visiškai sunaikinti. Tik penkiasdešimtu metu pabaigoje prasidejo intensyvus turizmo ir paslaugu vystimasis. Po dešimties metu Augustavas vel tapo vienu iš svarbesniu turistiniu centru Balstoges vaivadijoje. Pasiekti aukštą poziciją padejo Lenkijos Kraštotyros Draugija. Pirmas draugijos tikslas - atgaivinti Turisto namus prie Necko ežero, organizuoti ekskursijas po apylinkes. Penkiasdešimtaisiais metais ant Augustavo ežeru atsirado pirmi laivai, 1956 metais Mozurijos laivininkyste ivede reguliarus turistinius reisus. Atsigavus Augustavui prireike nauju objektu, todel buvo pastatyti keli nakvynes namai, restoranai - vienas iš ju „Albatrosas” išgarsejo deka dainos kurią atliko Janusz Laskowiak.
  Septyniasdešimtaisiais metais poilsio centruose buvo ikurtos dvi sanatorijos. Geros klimato sąlygos ir apylinkese atrasti durpiu klodai, kurie sudare galimybę suteikti miestui kurorto statutą. 1993 metais Sveikatos ir socialines apsaugos ministre suteike kurortinio miesto statutą.

Kurortas gydantys eteriniai aliejukai ir fitocidai, kurie teka iš spygluočiu medžiu naikina bakterijas, normalizuoja kraujo arteriju spaudimą ir širdies ritmą, teigiamai veikia kvepavimo takus. Augustave yra gydomos kraujo apytakos, reumatalogines ir judejimo organu negalavimo ligos. Šiuo metu veikia vienas sanatorinis objektas - kurortine sanatorija „Statybininkai”(Budowlani).

tekstas: Beata Żukowska, pagal „ Augustavas – istorine monografija” - Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski





Small Project Fund „Lietuva – Polska” 2007 - 2013