Pramogos

AUGUSTAVO KANALAS ŽYGIMANTO AUGUSTO TURGAVIETE
MAŽOJI BAZILIKA STUDENA
TURISTO NAMAS (PTTK) KARININKU YACHT - KLUBAS
AUGUSTAVO KAPINES SENAS PAŠTAS

  Augustave yra labai populiarios išvykos balto laivyno laivais, kuriu metu galima grožetis regiono grožiu. Smulkesnio transporto megejai gali pasinaudoti ir paplaukioti gondolomis ar buremis, kuriomis galima nuplaukti, ten kur nepriplaukia laivai.Vandens sporto megejai gali paplaukioti po Necko ir Biały ežerus. Tie, kuriems nebaisus yra nuovargis ir pastangos pasirenka baidares. Jomis galima nuplaukti i gražiausias Augustavo Žemes vietas. Nuo daugelio metu minias turistu pritraukia baidariu takai, kurie eina per Augustavo kanalą, Juodają Ančią (Czarna Hańcza) ir Rospudą. Labai populiarus yra Elektrinis vandens slidžiu keltuvas. Malonaus tinginiavimo ir deginimosi megejai be abejo taip pat ras sau vietą. Ta vieta tai 2007 m. atidarytas molas, kuris turi Radijo 3 programos vardą.
Vaizdingas, spalvotas maršrutas po Augustavo Girą suteikia galimybe grožetis nuostabia, naturalia, neužteršta gamta. Pozityvia puse yra tas, kad be mažiausiu problemu galima ten vaikščioti, važineti dviračiu ir jodineti arkliu butent tais nurodytais maršrutais.
Turistiniai maršrutai (takai)
Aktyvaus poilsio megejai neišvyks iš Augustavo nusivylę. Plati pasiula ivairiu maršrutu patenkina visus, ir tuos kurie keliauja pesčia, ir tuos kurie važiuoja dviračiais, jodinejančius arkliais ir plaukiajančius baidaremis. Labai populiarus takai baidare yra: Rospudos ir Juodosios Ančios (Czarna Hańcza), deka Augustavo kanalo šiuos maršrutus galima prailgyti net iki Nemuno ar Biebrzos. I labiausiai nutolusias regiono vietas galima patekti deka išimtinai tankaus dviračiu lokaliu kaip ir tarptautiniu (R11) taku tinklu. Keliones jau galima pradeti pačiam Augustavo centre, tai ten yra pesčiuju ir dviračiu taku tinkas. Amatoriai, kurie megsta praleisti laiką jodinejant arkliais, gali grožetis Augustavo Žeme keliaujant jodinejimui paskirtu taku.

  Augustavo Žemes grožis nesibaigia su vasaros pabaiga. Aplinkiniai ežerai yra pilni žuvu ir todel visą laiką yra lankomi meškeriojimo megeju. Rudeni miškai tampa grybautoju rojumi. Žiemą storas ledo sluoksnis, kuris atsiranda ant Augustavo ežeru, suteikia idealią galimybę čiužineti ir „buriuoti” ant bojeru (ledo laivu). Miško keliai idealiai tinka važinejimui rogemis ar vaikščiojamam slidinejimui.
2009 – 2012 metais deka projekto „Turistines ir rekreacines infrastrukturos išpletimas Augustavo kanalo strefoje” jau padarytuose dviračiu ir pesčiuju takeliuose bus padengtos dirbtiniu sniegu tam, kad galima butu slidinetis ant begimo slidžiu.
Nakvynine baze išsiskiria ivairiumu ir aukštu turistu aptarnavimo lygiu.
  Aktyviai praleidus laiką Augustave, energijos atsargas geriausiai yra papildyti regioniniais patiekalais. Augustavo restoranai siulo labai dideli žuvu patiekalu pasirinkimą, t.y. iš tokiu žuvu: sykas, seliava, starkis, ungurys, o taip pat regioninius patiekalus. Beveik visi regioniniai patiekalai dažniausiai yra pagaminami iš bulviu ivairiose formose. Labiausiai m4giami yra cepelinai, dažnai vadinami koldunais (iš lietuviu kalbos). Yra tai dideli apskritus kukuliai padaryti iš bulviu (žaliu su virtu priemaiša) viduje pripildyti sumalta kiauliena. Savo forma jie primena senovinius artilerinius šovinius, kuriais buvo iš arti taikoma i priešus. Patiekalas yra paduodamas su apkeptais svogunais ir lašinukais. Viešejant Augustave butinai reikia paragauti kakoru, kugelio ir skilandžio.


  AUGUSTAVO KANALAS tai muitinio karo tarp Lenkijos Karunos ir Rusijos su Prusija pasekmes. Sunkus priejimas prie Baltijos juros atkreipe demesi Lenkijos ir Rusijos valdžiu, tuomet buvo pastebeta, kad galima plačiau pasinaudoti vandens transportu.
  Ministro kunigaikščio Franciško Ksawero Druckio - Liubeckio iniciatyva birželio menesi 1823 metais Ignacy Prądzinski pradejo darbus prie kanalo projekto, kuris turejo sujungti upynus Narves su Nemunu. Nemunas su Baltijos jura turejo sujungti kanalą – Windawski. Deja Windawski kanalas niekada nebuvo pastatytas.
  Del atitinkamo vandens lygio palaikymo buvo užprojektuotos šliuzai bei daug užtvanku. 1824 metais liepos menesi buvo pradeti darbai nuo Biebrzos ir Nettos vagu reguliavimo, žemes supylimo ir buksyravimo kanalu padarymo. 1825 metu viduryje buvo pradeta statyti Akmens-plytu šliuzai.Vieno šliuzo statybu ciklas negalejo trukti daugiau kaip du metus. Buvo pasirupinta, kad jos butu kartu ir praktines ir estetines. Išioreje buvo deta raudona sustiprinta plyta jungta su baltu smiltainiu, kuri siejosi su tautine simbolika. Vykstant kanalo statybai darbas buvo padalintas i dalis, kurias prižiurejo paskiri inžinierijos karininkai. Čia dirbo nuo 5 ki 7 tukstančiu žmoniu. Dauguma darbu buvo atlikta ranku pagalba.
  1838 metais buvo baigta statyba. Ir 1839 metais atidaryta laivininkyste. Prusu valdžios sumažino muitą (kada buvo pradeti darbai prie Augustavo kanalo) ir tai leme kad kanalas nedave tiek pelno, kaip ankščiau buvo numatyta.
  Kanalo ilgis 101,2 km. Šioje atkarpoje pastatyta 18 šliuzu, iš kuriu 14 yra dabar Lenkijoje, 1 sienos ruožyje ir 3 Baltarusijos puseje. Vandens lygio skirtumai tarp tamtikru rezervuaru yra nuo 0,8 iki 8,0 m kuo didesnis skirtumas tuo labiau buvo komplikuota statyba. Tokiu budu atsirado dvieju kamaru šliuzai - Paniewo (lygiu skirtumas 6,29 m) ir triju kamaru - Niemnowo (lygiu skirtumas buvo 7,46 m) likusios 16 tai vienos kamaros šliuzai.
  Iki šiu laiku pirmutinę išvaizdą išsaugojo 13 šliuzai (iš ju 9 yra Lenkijoje). Taip kaip ir prieš 150 metu, norint pripildyti kamarą vandeniu, darbininkai atidaro vartu spragą, pakeldami užtvaras rankiniais keltuvais. Po to atidaro didžiulius vartus ir stumia ilgą rastą, kuris sudaro priešsvori vartu sparnams.
  Kanalas, tai vandens statybos ižymybe, todel kandiduoja jis i Pasaulini Kulturos Paveldą UNESCO. 2007 metais LR prezidentas pripažino ji istorijos paminklu. Apleista pokario metais kanalo atkarpa Baltarusijoje po rekonstrukcijos 2004-2005 metais turi apie 25 km ilgio. Yra ten 4 šliuzai, vienas iš ju su 4 kamaromis – Niemnowo ( ketvirta kamara buvo pastatyta rekonstrukcijos metu, todel, kad pasikeite vandens lygis tarp kanalo ir Nemuno upes). Kanalu atstatymas ivyko pagal planus ir piešinius iš XIX a. Buvo palikta pirmutinio šliuzo išvaizda, buvo taip pat panaudotas upes vagos sustiprinimas, kuris buvo iš Prądzynskio laiku. Renovacijos metu buvo prailgytas kanalas. Jo dabartinis ilgis tai apie 103 km.
  Abipus sienos kanalas tampa vis populiaresnis, yra išnaudojamas kaipo vaizdus turistinis kelias. Baidares, canoe, laivai, gondolos, burlentes, baržos, katamoranai.ir keistos plaukiajančios konstrukcijos (pluduriuoja Augustavo vandenyse populiariaus renginio Lenkijos čempionato plaukiojimo ant bent ko „Kas turi plaukioti nepaskęs” metu).Visą tai galime sutikti plaukiojant tuo XIX a. vandens keliu.


  ŽYGIMANTO AUGUSTO TURGAVIETE iki antro pasaulinio karo čia vyko turgai ir priekymečiai. Aikšte yra apsupta eklektiniais muriniais namukais, seniausias(nr 28) buvo pastatytas 1801metais. Gruodžio 8 dieną 1812 metais čia svečiavosi Napoleonas Bonapartas. Pagrindines aikštes centre yra parkas dar iš 1847 metu, jo pirmutinis pavadinimas „Saso Sodas”o pokario laikotarpi buvo vadinamas „Jogailaičiu Sodu”. Sekmadienio popietemis ten vyko ivairus renginiai ir pučiamuju orkiestru koncertai. Dabar ten vyksta senienu muges. Seniau buvo čia ivairus objektai tarp kitko: seniuno dvarelis, rotuše, stačiatikiu cerkve, apie kurią primena nedidelis pastatas - sargo postas, saugojantis šventyklą. Šiuo metu parke yra fontanas bei Žygimanto Augusto kolona, pastatyta miesto ikurejo garbei Vilniaus miesto teisiu 450 metiniu suteikimo metu.

  MAŽOJI BAZILIKA Švenčiausiosios Jezaus, Širdies - 1906 -1911metais buvo pastatyta iš plytu, triju navu neo-romanu stiliaus bažnyčia pagal Adomo Piotrowskio projektą. Iškilo toje vietoje kur buvo senos kapines, tai šešta šventykla toje vietoje.Viduje yra penki ąžuoliniai altoriai padaryti XX a. dvidešimtaisiais metais. Verti demesio yra vitražai, kurie yra susiję su sukaktimi - Lenkijos krikšto priemimo tukstantmečiu. Antro pasaulinio karo metu buvo sunaikinta šventove, ją atstate parapijiečiai su tuometinio parapijos klebono kun.Wojciecho Chojnowskio pagalba. 1944 metais vokiečiai susprogdino bokštus, jie buvo atstatyti tik 1986 metais. 2001 metais buvo paskelbtas Popiežiaus dekretas, kad šventovei suteikti Mažosios Bazilikos vardą.

  STUDENA šiuo metu yra Augustavo administracinese ribose. Didžiausios iškilmes šventykloje buna per Sekmines. Kaimas susikure XVIII a. antroje puseje. Pagal vietiniu gyventoju ir lankytoju tikejimą vanduo iš šulnelio šale koplyteles turi gydančią galią, gydo tarp kitko akiu ligas.
XVII a. apsigyveno čia atsiskyrelis Vincas Murawskis - kariškis pensininkas. 1770 metais ant mažios saleles pastate nedidelę medinę koplytelę. Šventkeliones i Romą metu jis išpraše Popiežiaus Pijaus VI net keturiu atlaidu čionykščiai bažnyčiai ir parveže paveikslus: Šv. Onos, Šv. Jono Nepomuceno ir Šv. Tekles. Garbinimo kultu, garsejantis stebuklais yra Studenos Dievo Motinos – Bažnyčios Motinos paveikslas. 17 rugsejo 1995 metais paveikslas buvo apvainikuotas popiežius karunomis, aliejiniais dažais nutape ji nežinomas autorius. Tai XVIII a. Čęstochowos Dievo Motinos paveikslo kopija. 1872 metais medine koplytele buvo pakeista i murinę. Pastate ją kanalu inžinierius Liudwikas Jeziorkowskis. I salą buvo ikasta 64 rąstai ir ant ju buvo pastatyta rotundos formos neo-romanu koplyčia. XIX a. pabaigoje sala buvo sujungta su sausuma. Sujunge jas supiltas kelias apsodintas beržais. Nuo koplyteles ir šulnelio su gydančiu vandeniu takelis veda i medinę bažnyčią. 1847 metais staybos pagrindui buvo padetas kertinis akmuo. Bažnyčioje yra trys altoriai: vidurinis Šv. Onos, šoniniai – Šv. Jono Nepomuceno ir Šv.Tekles. Šventyklos vidus yra išpuoštas tautodailininku darbais. Birželio 9 dieną 1999 metais Studenos šventyklą aplanke Popiežius Jonas Paulius II. Apie apsilankymą liudiją Švento Tevo paminklas ant kurio yra užrašyti žodžiai, kuriuos išsake neeilinis svečias: „Buvau čia daug kartu, bet kaipo Popiežius esu pirmą kartą ir gal jau paskutini”.


  TURISTO NAMAS (ekskursiju namas PTTK - Lenkijos Turizmo Kraštotyros Draugija) jo statybą ant Balto Kalno (Biała Góra) paragino Lyga remianti turizmą. 1939 m.turejo viešeti čia Europos Laivininkystes čempionato dalyviai. Viešbučio”Prie ežeriu” (Nad Jeziorami) projektą sudare architektu komanda vadovaujant Maciejo Nowickio. Darbai buvo baigti vasario menesi 1939 metais. Pastate buvo 100 nakvynes vietu ir 70 kambariu, dancingu sale, bufetas, biliardas, bridžio kambarys, nuosavas papludimys, garažai, erdvus parkingas. Deka centrinio šildymo viešbučio paslaugomis galima buvo naudotis visus metus. Karo metu jis buvo sunaikintas, 1948 metais ji atstate Lenkijos Kraštotyros Draugija. Dabar tame pastate yra užeiga, čia ant sienos priešais priemimo biurą galima pamatyti Augustavo ir apylinkiu spalvotą mozaiką.

  KARININKU YACHT - KLUBAS tai objektas pastatytas 1934-1935 metais pagal Julijono Nagurskio projektą. Pradejo veikti liepos pradžioje 1935 metais. Buvo ten dvi dideles banketines sales, 40 kambariu, biblioteka, voniu kambariai, tarasos. Apart aukšto standarto dalies buvo pastatyta sportine dalis su nakvynes kambariais, uostu ir angaru luotams bei pastatu su klubinemis salemis, bufetu ir gyvenamaisiais kambariais.

  AUGUSTAVO KAPINES 1800 metais isteige jas prusai. Pagrindine kapiniu aleja, tai dalis Napoleono kelio, kuriuo žygiavo kunigaikščio Hieronimo Bonaparto kariuomene i Maskvą. Pradžioje kapines buvo padalintos i dalis: Romos kataliku, stačiatikiu, muzulmonu, evangeliku ir žydu. Seniausius ir idomiausius paminklus galima sutikti prie kapiniu koplyčios isteigtos 1832 metais Truszkowskiu šeimos. Čia išliko seniausi antkapiai, kurie buvo pagaminti (Sztabińska) liejykloje. Labiausiai didingas, forma primenantis gotinę koplytelę paminklas yra skirtas Adolfui Gerschowui - pirmajam Sztabinskiu fondo administratoriui. Išlikus yra ir sena žydu bustine, ten stovi juodo marmuro paminklas skirtas Augustavo žydu tautybes gyventoju atminimui.

  SENAS PAŠTAS neoklasikinis pastatas, kuri suprojektavo H.Marconi iškilo 1829 metais prie kelio Varšuva – Peterburgas. Tai buvo 16 arkliu perkinkimo stotis bei svečiu namai, tarp kitko caro šeimai. Iš Augustavo pašto siuntiniai keliavo i Gardiną, Kauną ir Varšuvą. I sostinę siuntiniai ir laiškai kurjero paštu keliavo 20 valandu. 1964 metais pašto pastate isikure viešbutis ir turistinis biuras. Pastaruoju metu čia isikure I laipsnio muzikine mokykla. Netoliese esančiame parke galime rasti gamtos paminklu, tai paprastasis klevas, iškilusis uosis, karpuotas beržas bei didžiule uola pastatyta Augustavo kanalo statymo 150 metiniu proga atminimui.






Small Project Fund „Lietuva – Polska” 2007 - 2013